Turbūt visiems žmonėms kartais užplūsta nostalgijos jausmas. Na, tas toks, noras kuris labai traukia grįžti atgal, į tą vietą, kur buvo gera, į tuos laikus, kai buvo gera, pas tuos žmones, su kuriais buvo gera.
Štai ir mane užplūdo toks jausmas, vėlyvą, tamsų vakarą, po sunkios rutiniškos dienos einant namo. Žvilgtelėjęs į oranžinių žibintų nušviestą, drėgną gatvę, mintyse regėjau žaidžiančius vaikus, su valiukiška šypsena lakstančius po tą gatvę, saulėta vasaros popiete. Pajaučiau tą laimę, kurią jautė tie vaikai, ta laimė ir man sukėlė šypsena, primindama koks laimingas buvau tada, būdamas savo kieme, savo gatvėje, su savo draugais, priminė tuos laikus kai svarbiausias rūpestis buvo nubrozdinti keliai ir alkūnės. Prisiminiau, koks tada buvau laimingas, ir nė nepastebėjau kaip tas laikas praėjo, net nepraėjo,o prabėgo, ir vaikišku protu nesuvokiau kaip gera man tada buvo.
Štai ir mane užplūdo toks jausmas, vėlyvą, tamsų vakarą, po sunkios rutiniškos dienos einant namo. Žvilgtelėjęs į oranžinių žibintų nušviestą, drėgną gatvę, mintyse regėjau žaidžiančius vaikus, su valiukiška šypsena lakstančius po tą gatvę, saulėta vasaros popiete. Pajaučiau tą laimę, kurią jautė tie vaikai, ta laimė ir man sukėlė šypsena, primindama koks laimingas buvau tada, būdamas savo kieme, savo gatvėje, su savo draugais, priminė tuos laikus kai svarbiausias rūpestis buvo nubrozdinti keliai ir alkūnės. Prisiminiau, koks tada buvau laimingas, ir nė nepastebėjau kaip tas laikas praėjo, net nepraėjo,o prabėgo, ir vaikišku protu nesuvokiau kaip gera man tada buvo.
Žingsins po žingsnio žengdamas ta gatvele, į mano pilną kasdieninių rūpesčių galvą ateidavo tos mintys ir prisiminimai. Ir tik prieš pat posūkį į mano daugiabučio kiemą, supratau, kad mes, žmonės, su malonumu prisimenam praeitį, bet retai džiaugiamės dabartimi ir retai pastebim aplink mūs vykstančius gerus dalykus, kuriuos ateityje, po sunkios dienos, vėlų vakarą grįžtant namo prisiminsim su paslaptinga šypsena veide.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą