Monologas draugui.

Jinai nieko nedarė.

Jinai turėjo raudonas lūpas

ir rankas raudonas.

Lyg uogienę valgius būtų paslapčia.

Lietūs lijo ten, už stiklų.

O kur jos būta begalo minkšta ir jauku labai.

Taip jauku, kad net dūmais žūdytis nesinori.

Naktinės pelėdos tik kai medžioja,

tik tada oras mintis mano atkartoja

ir juda ir virpa jo srovės.

Morzės abėcėle žinutes siunčia anapilin išėjusiems žmogeliams,

sakydamas: "O tai gal ne pas jus ten rojus, o pas mane... Čia žemėj, netoli.

Kur uogienės srovės krūvinos rankom teka."

Klausi ką aš ten radau Joje? Uogienę.

grįžau namo

va dabar gyvai ir išrašysiu.
atvarai tu namo..po ilgo laiko nebuvimo.
kaip visada tikiesi šilto priėmimo sutikimo... ir sulauki jo
savo mintyse, savyje jo sulauki

o realybej... . . .
ir suvoki kad visi turi savo problemų ir rūpesčių.. kad jie čia gyveno be tavęs ir tu likai jų prisiminimuose..ir užėmi aišku didesnę ar mažasnę dalį jų širdyse.. bet vis gi ne tokios pačios svarbos kaip buvo kai tu būvai arti jų.

sužinai kas kaip elgiasi pastaruoju metu
kaip (ne)pasikeitė
kas pas juos yra, arba buvo
ką tu jiems reiškei, arba reiški
sutinki žmones su kuriais turi senas skolas ir jas išsprendi
sužinai kažką privataus iš gyvenimo žmonių kurių dar net nesutikai (dažnai tai yra skausminga ir įtakoja tavo elgesį jų ir kitų atžvilgiu)
susirūpini, susikremti, numoji į viską ranka
susipažįsti su draugų draugais kurie žavisi tavim ir tu irgi jais daugiau ar mažiau

trumpai tariant viskas yra truputi kitaip nei tikėjais
nors nuspėji žmones.. ir kartais stebina kad jie tau būna atvyresni nei kada nors anksčiau nors ir taip žinojai ką jie jautė.

sąsajos su tau begalo patinkančiais žmonėmis nyksta ir tuo pačiu tarpa artimesni
arba tiesiog nyksta
arba tiesiog bando būt artimesni

ir tai tave blokuoja..negali daryt visko ko panorėjęs savo namuose (jei dar galiu tai vadint savo namais)

įdomu yra tai, kad su žmogum, su kuriuo dar nė žodžiu neapsikeitei atvykęs čia, santykiai ima krypt blogon pusėn.. neatsižvelgiant į kartu kurtus planus per atstumą. ir tai yra keista

bet visgi grįžau namo... ir kaikurie žmonės tavo lūkesčius atitiko. jų nėra daug..nei vieno iš tų asmenų su kuriais kada nors galvočiau ką nors kurt, bet tai yra tie žmonės su kūriais esu jau ką ne ką sukūręs.

žodžiu taip aš grįžau namo..
atsigėriau su mama arbatos (viena iš tų žmonių,  kurie išpildė mano lūkesčius)
ir nuėjau į naktį

dabar guliu savo lovoj..toj lovoj kuri nedeformuoja mano stuburo.
tingiu redaguot šį blogą ir to nedarysiu

tiesiog miegosiu

Kai ilgėsys užklumpa

Rašau čia, nes Tavo įtaka privertė mane rašyt šitą egzistencijos piliulę.

Nežinau, man vienam, ar mums abiem šis laikotarpis yra ypatingas, kad ir jau seniai paukščiai laiškų mūsų viens kitam neskraidina.. Laidai tarp mūsų nutrūkę, jau ilgą laiko tarpą... Ir vargu ar juos kas sujungs..

Kaip bebūtų, prieš metus, davėm vienas kitam šansą. Naują mūdviejų dalį pradėjom. Visai kitokią.. Ji totaliai skyrėsi nuo pirmosios, bet buvo lygiai taipat nuostabi..

Spontaniška, netikėta.. tiesiog grindžiama ilgėsio vienas kitam.

Dabar aš vėl Tavęs ilgiuosi, po gan ilgo nutolimo, susvetimėjimo, principų.

Jau antrą naktį mintys apie Tave turi didesnį prioritetą nei sapnai.

Ta pavasario pradžia, drėgnas oras, saulė, vietomis sausas asvaltas..

Primena mūsų akimirkas, primena Tave.. Mūs. Šypsenas. Jausmą, kad daugiau nieko nereikia. Norą, kad akimirką sustingtų. 

Pasitikėjimą. Kad ir nepagrįstą, bet vis gi.

Nesiilgiu Tavęs dabartinės, ne.. kodėl? nes nepažįstu Tavęs.

Ilgiuosi Tavęs tos, maniškės.. tos, kuri paimdavo Tavo kūno vadžias kelių mėnesių laikotarpiui ir darė mane laimingą. Iš nežinomo skaičiaus Tavo turimų veidų, ilgiuosi būtent to.

Nežinau, tai tikroji Tu ar ne, bet traukė mane prie Tavęs tokios kaip elektronus prie protonų.

Nežinau irgi, ar mane vieną veikia šitos dienos.

Tiesiog norėjosi  parašyt šitai, išsirašyt.

Nenorėjau to rašyt Tau, nors norėjosi, kad tai perskaitytum.

Jei ir Tave šios dienos taip veikia, ko gero įeisį čionai pati... o jei jau įejai, tai labai džiaugiuosi, kad dabar tai žinai.

Man patinka įsimylėjeliai.. bet kartais jie per daug verkia

Taip, aš dabar apgirtęs.. na ir kas..?
aš net žymę atskira tam padarysiu... o gal anaiptol ryte ištrinsiu...
neėsmė..
apie ką norėjau rašyt?
o apie ką dažniausiai pinamos girtos šnekos?
Apie meilę..
Kas liečia mane, tai aš net nežinau ar aš ką nors myliu dabar kaip antrąją pusę...
nes galima mylėti ir kitaip.. ir dabar neišrašynėsiu kaip..
jo man lyg ir paitnka kelios moterys,  bet čia nesiskaito nes su jom nieko ir taip nevyksta ir nėra tam laiko, 
nes visą jį skyriu savo asmenybės auklėjimui ir mokslinimui..
aj va jau ir radau atsakymą į savo klausimą..aar aš myliu ką nors dabar... taigi atsakymas nemyliu...
kodėl toks atsakymas/
o štai todėl kad,
įsimylėję vyrai, nu ne tik vyrai, bet ir moterys. Nu žodžiu žmonės, dar dėl mylimo žmogaus neįitikėtinus dalykus, kurių neįsimylėjęs žmogus (toks kaip aš dabar) nepadarytų.. 
Neveltui sakoma: "Meilė suteikia sparnus" (redbullas nukopino šitą posakį nuo meilės). Meilė padaro žmogų drasesnį, įdiegia jam moralines vertybes, tuo pačiu ūgdo taipat jo asmenybę.. Jam nėra reikšmės ką apie jį pagalvos kiti žmonės. Jam svarbu, kad padarytų įspūdį mylimąjai ir ją užkariautų, čia vienintėlis tikslas..
Tada vyrai (kad ir kokie vaikiški būtų kasdien) daro įvairiausias romantiškas situacijas ir taip toliau..
Jo tikslas užkariauti merginą..
Man patinka įsimylėjeliai.. bet kartais jie per daug verkia

Laiškas saviems

 28.07.2012

Šalčininkai

Mielieji,

Kai man Jūsų reikia, Jūsų nėra.

Kai Jums reikės manęs, manęs nebus.

Pagarbiai, Tomas.

"ką rašyt? ką rašyt?"

"ką rašyt? ką rašyt?"

skambant gražiai muzikai galvoje skamba tik šitas klausimas

gerai, kad ne vien sau tai rašau,
nors pagrindinis tikslas šių visų rašysenų išreikšt save,
bet labai malonu, jog jas stebi ir keletas kitų veidų

po ligoniško gyvenimo išrašymo, kažką rašyt čia nesinorėjo,

arba tiesiog nežinojau ką rašyt,

tiesą sakant ir dabar nežinau,

bet rašyt norisi...

Vėl tie klausimai "ką rašyt? ką rašyt?"
aj rašysiu viską,

 duosiu pasireikšti beprasmiškom, tarpusavy nesusijusiom (o gal kaip nors jas pavyks susiet) sapalionėm,

kaip kad šio tinklaraščio pradžioje.

Taigi...

1 scena

PRADEDAM

užsklanda...

-pastebėjau, kad dabar tu paėmei kūno vadžias į savo rankas...

-ir?

-žmones biški žeidi

-būtų normalesni - nežeiščiau

-atsakingumo turėk biški už kitus

-nori kitais rūpintis, o savim iki galo pasirūpint negali

-netiesa, man visai neblogai sekasi!

-isitikinęs?

-taip.

-kodėl tada AŠ turiu viršenybę šiom dienom, jei jau taip gali savim pasirūpint?

-kodėl?

-pats atsakymą žinai

-sakyk.

-būtų tavo viršenybė - depresijoj sedėtumėm dabar, kaip anuomet

-tenka pripažinti tavo žodžių tiesą, tavo abėjingumas ko gero mus gelbėja, ar bent jau laiko ant sveiko proto ribos.

-todėl ir esu viskam abėjingas

-stebiuosi tavim, skirtingi mes su tavim visgi, bet tai nereiškia, kad turi žeisti kitus žmones, geriau tokiais atvėjais tylėk.

-pažvengt bent galima

-iš kitų nelaimės? neverta

užsklanda...

2 scena

užsklanda...

Kas man dabar, va būtent šią akimirką atneša pozityvias emocijas?

Tai, kad rytoj turėsiu mp3 grotuvą ir galėsiu klausytis muzikos.

Apgailėtina.

Apgailėtina?

Iš vienos pusės taip, iš kitos ne.

Kodėl taip?

Todėl, kad laimės atneša tik materialus daiktas.

Todėl, kad šiuo metu nematau kitų, geras emocijas atnešančių veiksnių, o jų pilna.

Todėl, kad ryt tai bus svarbiausias mano tikslas - nusipirkti mp3.

Kodėl ne?

Todėl, kad kur tik busiu, visur galėsiu savo mintis tildyt muzikos garsais,

arba anaiptol, muzika padės man iš mano gilumos iškrapštyt senas mintis, arba visdar aktualias.

Kaip bus, priklauso nuo manęs.
Todėl, kad tai praskaidrins mano pilkas, rutiniškas dienas.

Todėl, kad sklaidys rūpesčius.

Todėl, kad kels nostalgiją, išgirdus į širdį kritusias dainas.

Todėl, kad atleis mane nuo pareigos sveikintis su vos pažįstamais žmonėmis.

Todėl, kad leis atsiriboti nuo pasaulio.

užsklanda...

3 scena

užsklanda...

Visi svajojam apie galimybę sustabdyt laiką.

Pritaikom tą svajonę prie smulkių, bet mums svarbių situacijų.

Tokių, kaip per kontrolinį sustabdyt laiką ir pasižiūrėt visus atsakymus.

Arba atsukt laiką atgal ir padaryt tą, ko gailiesi nepadaręs.

Ir daug kitų...
Mes laiką turime mielieji.

Tai priežastis, kodėl turime daryti visada tai, ką mums širdis liepia,

kad vėliau nesigailėt, jog to nepadarėm.

Kad ir kaip banaliai tai skambėtų...

Laikas mums duotas.

Laiką mes turim išnauduot.

Laikas, jis trumpas, geriau jo nešvaistyt.

Laikas, jis duoda mums ir gero ir blogo.

Laikas, juo reikia miegautis.

Laikas, jis atima iš mūsų ir jis duoda mums.

Laikas.

užsklanda...

4 scena

užsklanda...

meilė.

tikiu aš ja?

netikiu?

nežinau

-ei! tu tiki meile?

-kad ne

-kodėl?

-kas, kas, o tu geriausiai žinai tų "meilių" pasekmes

-tu irgi žinai, jas

-todėl ir netykiu, kam tikėt tuo, kas skaudina

-o aš tikiu.

-ilgai prabuvai laimingas dėl tų visų nesamonių?

-neilgai, bet buvau

-neverta

-verta

-ir vėliau mėnesiais kankintis, ne man tai. Paragavau to, ačiū mano pusė to nepalaikys.

-užtad mano pusė palaikys visiškai

-gerai, kad šiai dienai, protas pavaldus man

-geriau patirti bent truputėli jos, nei nepatirti visai

-patyriau man gana

-ir kas dabar?

-kas dabar?

-mes vienas žmogus gi

-nu

-tai tikim ar netikim mes meile?

-NEŽINAU,

tu?

-NEŽINAU.

užsklanda...

5 scena

užsklanda...

Nakti aš užmiegu gan greitai.

Mastau mažai, jei išvis mastau.

Tai gerai.

Bet turbūt šiąnakt taip greit užmigt nepavyks.

Bet tikėkimės, kad daug apmąstymų reikalaujančios naktinės mintys manęs neaplankys.

O jei aplankys, tai naktis nusimato ilga, sunki, gal net kankinanti.

Naktinės mintys, šiąnakt jūsų į svečius aš nakviečiu.

užsklanda...

6 scena

užsklanda...

Nostalgiškos akimirkos, mane šiom dienom aplanko dažnai.

Metai buvo sėkmingi, daug akimirkų vertų mano dėmesio, vertų mano euforijos jausmo liko ten, senūjų metų karalystėje.

Daug linksmų veidų, kurie liko mano atminty.

Tie veidai peržengė naujametinį slenkstį kartu su manim.

Bet šią akimirką aš jų nematau.

O kadaise draugiško namo sienos, dabar tapo svetimos ir šaltos.

užsklanda...

7 scena

užsklanda...

O motina gamta mums pokštus krečia,

iki rudenio pusės mums saulę dovanodama,

ir iki pusžiemio gailėdama mums sniego.

Koks bus pavasaris?
Baltas?
Hormonų audros tikėtinos balandžio vidury.

užsklanda...

8 scena

užsklanda...

Sapnų aš daug nesapnuoju dabar.

Gal ir gerai.

Kodėl?
Nes tris naktis iš eilės sapnuojant tą patį žmogų, supranti jog jo pasiilgai.

Šiuo atvėju tai turbūt nėra gerai.

Norisi gerų sapnų,

o geri sapnai yra tada, kai sapnuoji žmones su kuriais praleidi daug gerų akimirkų.

O tokie sapnai sukelia nostalgiją, kurios man ir taip dabar perteklius.

Taigi sapnai, šiąnakt jūsų i svečius aš nekviečiu.

užsklanda...

9 scena

užsklanda...

Tiesa yra tokia.

Mūsų kultūra gan keista.

Ji verčia gėdytis net pačio savęs.

Mūsų kultūra verčia mus bezdėti tyliai.

O

aš kulturingas.

užsklanda...

10 scena

užsklanda...

Manęs klausė ar noriu grįžti į vaikystę.

Su dabartine mano mastysena, ką aš ten daryčiau?

Jei suvaikėčiau,

tapčiau tokiu buku ir laimingu vaiku, koks buvau tada,

tokiu atvėju manau norėčiau grįžti ten.

Laimingas ir bukas...

Derinys idomus.

Tai kodėl mes mokomės?

Kad taptumėm protingesni ir nelaimingi?

Logika...

ūžsklanda.

               

                                                                                                                                                                

Naktinės mintys

Naktinės mintys.

Jos tyros.
Sąžiningos.
Teisingos.

Žmonės sako:

"Rytas protingesnis už vakarą"

Šiam teiginiui paprieštaraučiau.
K A T E G O R I Š K A I

Jūk nakti, į galvą ateina visokiausios mintys.
Tokios, kurios dieną, retai mūs aplanko.
 

Nakti mes mąstom kitaip.
Tarytum širdis galvoja išvien su protu.

(Širdis ir protas - tobulas derinys). Nakti, kai mes gulim,

smegenys ir širdis randasi viename lygyje.
Nei vienas nėra viršesnis už kitą.
Biškutis logiškumo, biškutis tyrumo.
(Juokingas palyginimas, bet pripažink, GERAS).

O ryte, kai atsikeli,

tarytum duodi viršenybę protui.
Ką ten viršenybę,
estafetę jam perduodi.
Sausam, vien tik logikos paisančiam robotui.
Galva - protas - VIRŠŪNĖ.
Įsijungia tarytum tikslinis mąstymas,

lyg prisijungi atgal į gyvenimą,

kaip į kokią internetinę svetainę,

svetainę kuri tik ir įdiegia mums tikslą - pinigų siekimo tikslą.
Kažin ar tą svetainę galima pavadinti gyvenimu, 
tuo tikruoju gyvenimu.
O ne egzistavimu,
pilno komerciškumo.

Bet apie komerciškumą, kitą kartą.
 
Ir taip...
Naktis...
Nakti, gali ramiai pabūti su savimi,
su tikruoju savimi,
nuošidžiu savimi,
neapsimestiniu savimi,
SAVIMI galų gale!

Gali pagalvot apie viską,

VISKĄ, be išimties.
Užmerktom ar atmerktom akim,
kaip tik pageidauji,

XXI amžiaus komerciškas siaubas nedirgins tavo akių.
Taigi žmogau, būk ramus,
niekas apart tavęs negirdi tavo nuoširdžių minčių,
kurias galbūt bijai 
(o gal ir ne)(bet tikriausiai taip)
atskleisti plačiąjai visuomenei, ar bent artimūjų ratui.

Myliu naktį, ir tyras naktines mintis,

be šiuolaikinio pasaulio nuodų.

Keistoji naktis

Taigi...
Paaukosiu savo brangųjį laiką trumpiems, o gal ir nelabai trumpiems, apmąstymams.
Trečiadienis, sunkios, eilinės sunkios savaitės vidurys. Nors ši savaitė kažkokia ypatingai sunki.
Gal todėl man ir dedasi tokie keistoki dalykai.
 

Ar jums mielieji, sapnavosi tokie sapnai, kuriuose sapnuoji, jog negali užmigt?
Nežinau tai buvo sapnas ar nesapnas, žodžiu gal pusnaktį negalėjau užmigt, bet tarytum ir miegojau.
Varčiausi ant vieno šono, ant kito, ir svarbiausia nors ir ant abiejų šonų buvo patogu, bet vistiek varčiausi, tai dantim į sieną, tai nuo sienos, tarytum mano darbas būtų vartytis. Galvoje vis painiojosi kažkokios neaiškios mintys, kurių esmę tą naktį aš supratau. Pamenu ne daug ką, bet žinau, kad galvojau apie savo elgseną. Tai kaltinau save, tai teisinau, ieškojau kažkokių galų, kuriuos sudurt galėčiau. Bet kas įdomiausia...Vieną akimirką pasijaučiau taip, tarytum į mano kūną įsikunijo AŠ iš praeities, ir tarytum priekaištavo man mintyse: KAS TAU DAROSI?! Į KĄ TU VĖL PAVIRTAI?! PAŽVELK Į SAVE, KAIP TU ELGIESI?!
Prisipažinsiu, mane tai gerokai išgąsdino, bet ir įkrėtė proto. Po šitos gan keistos akimirkos, dar kartą persiverčiau ant kairiojo šono ir užmigau, arba toliau miegojau.

Nežinau, sapnas tai buvo ar ne. Ar man vienam tokie keisti dalykai vyksta, o gal tai tiesiog eilinės sunkios savaitės padariniai? Kas gali žinot. Zodžiu X-failai kažkokie.