grįžau namo

va dabar gyvai ir išrašysiu.
atvarai tu namo..po ilgo laiko nebuvimo.
kaip visada tikiesi šilto priėmimo sutikimo... ir sulauki jo
savo mintyse, savyje jo sulauki

o realybej... . . .
ir suvoki kad visi turi savo problemų ir rūpesčių.. kad jie čia gyveno be tavęs ir tu likai jų prisiminimuose..ir užėmi aišku didesnę ar mažasnę dalį jų širdyse.. bet vis gi ne tokios pačios svarbos kaip buvo kai tu būvai arti jų.

sužinai kas kaip elgiasi pastaruoju metu
kaip (ne)pasikeitė
kas pas juos yra, arba buvo
ką tu jiems reiškei, arba reiški
sutinki žmones su kuriais turi senas skolas ir jas išsprendi
sužinai kažką privataus iš gyvenimo žmonių kurių dar net nesutikai (dažnai tai yra skausminga ir įtakoja tavo elgesį jų ir kitų atžvilgiu)
susirūpini, susikremti, numoji į viską ranka
susipažįsti su draugų draugais kurie žavisi tavim ir tu irgi jais daugiau ar mažiau

trumpai tariant viskas yra truputi kitaip nei tikėjais
nors nuspėji žmones.. ir kartais stebina kad jie tau būna atvyresni nei kada nors anksčiau nors ir taip žinojai ką jie jautė.

sąsajos su tau begalo patinkančiais žmonėmis nyksta ir tuo pačiu tarpa artimesni
arba tiesiog nyksta
arba tiesiog bando būt artimesni

ir tai tave blokuoja..negali daryt visko ko panorėjęs savo namuose (jei dar galiu tai vadint savo namais)

įdomu yra tai, kad su žmogum, su kuriuo dar nė žodžiu neapsikeitei atvykęs čia, santykiai ima krypt blogon pusėn.. neatsižvelgiant į kartu kurtus planus per atstumą. ir tai yra keista

bet visgi grįžau namo... ir kaikurie žmonės tavo lūkesčius atitiko. jų nėra daug..nei vieno iš tų asmenų su kuriais kada nors galvočiau ką nors kurt, bet tai yra tie žmonės su kūriais esu jau ką ne ką sukūręs.

žodžiu taip aš grįžau namo..
atsigėriau su mama arbatos (viena iš tų žmonių,  kurie išpildė mano lūkesčius)
ir nuėjau į naktį

dabar guliu savo lovoj..toj lovoj kuri nedeformuoja mano stuburo.
tingiu redaguot šį blogą ir to nedarysiu

tiesiog miegosiu

užsunku čia kartais, kai apima nostalgija

į ką Tu įsimyli?

grožį? charizmą?  charakterį? aistrą?

ir kodėl kaikurie meilės saitai tęsiasi iki mirties, kiti vos kurį laiką?

būna kai įsimyli norisi pabėgiot, pašūkaut kartu..

atkreipi dėmesį labiau į jį/ją o ne į save

žiūri nuotraukas kur pilna jūdviejų draugų, pažįstamų, artimūjų ir ieškai tarp jų visų pirmą jo/jos, o tik vėliau žvilgteli į save, kad pasitikrintum kaip gražiai ar "gražiai" atrodai iš šalies.. kai neįsimyli tai tiesiog pasižiūri ar Tavo šukuosena gražiai atrodo ir nežiūrėdamas į kitus pereini prie kitos nuotraukos, kad ten pažiūrėtum ar šukuosena vis dar taip pat gražiai ar "gražiai" atrodo...

norisi dar ištepti jo/jos nosį kremu ir juoktis kaip mielai jis/ji atrodo..

daug ko norisi..

sekso norisi.

tik va norisi ne vien sekso.. iš tai yra esminis skirtumas tarp meilės ir žavėsio..

matai, kai myli Tau norisi duot, 

su susižavėjimu anaiptol, imt norisi..

kartais klausia žmonės savęs: "Meilė, o gal tik susižavėjimas?"

įsimyli ne dėl grožio, charakterio, aistros, charizmos.

O dėl akimirkų, visų jų pergyventų kartu, tai jos duoda tą jausmą.. ir jos dovanoja nostalgiją vėliau ir ilgesį, mintys, norą būti toliau kartu.. 

visa kita, tai tik šansas pradėti kelia ir eit trumpu, arba ilgesniu keliu su skirtingais tikslais.

Vien protingi žmonės moka ilgai eit.

Man patinka įsimylėjeliai.. bet kartais jie per daug verkia

Taip, aš dabar apgirtęs.. na ir kas..?
aš net žymę atskira tam padarysiu... o gal anaiptol ryte ištrinsiu...
neėsmė..
apie ką norėjau rašyt?
o apie ką dažniausiai pinamos girtos šnekos?
Apie meilę..
Kas liečia mane, tai aš net nežinau ar aš ką nors myliu dabar kaip antrąją pusę...
nes galima mylėti ir kitaip.. ir dabar neišrašynėsiu kaip..
jo man lyg ir paitnka kelios moterys,  bet čia nesiskaito nes su jom nieko ir taip nevyksta ir nėra tam laiko, 
nes visą jį skyriu savo asmenybės auklėjimui ir mokslinimui..
aj va jau ir radau atsakymą į savo klausimą..aar aš myliu ką nors dabar... taigi atsakymas nemyliu...
kodėl toks atsakymas/
o štai todėl kad,
įsimylėję vyrai, nu ne tik vyrai, bet ir moterys. Nu žodžiu žmonės, dar dėl mylimo žmogaus neįitikėtinus dalykus, kurių neįsimylėjęs žmogus (toks kaip aš dabar) nepadarytų.. 
Neveltui sakoma: "Meilė suteikia sparnus" (redbullas nukopino šitą posakį nuo meilės). Meilė padaro žmogų drasesnį, įdiegia jam moralines vertybes, tuo pačiu ūgdo taipat jo asmenybę.. Jam nėra reikšmės ką apie jį pagalvos kiti žmonės. Jam svarbu, kad padarytų įspūdį mylimąjai ir ją užkariautų, čia vienintėlis tikslas..
Tada vyrai (kad ir kokie vaikiški būtų kasdien) daro įvairiausias romantiškas situacijas ir taip toliau..
Jo tikslas užkariauti merginą..
Man patinka įsimylėjeliai.. bet kartais jie per daug verkia