2011 m. lapkričio 4 d., penktadienis

Saves israsymas. pradejau

tiesiog sedau ir pradejau rasyt.
rasyt tai kas galvoje, kas sirdyje.
tai kas turi savo svori:
Gramai, kilogramai, tonos..
ar dar kokie ten buna vienetai...
matosi kad chemikas is manes auga.
ir toliau rasau, minti po minties,
kurios gimdo viena kita,
tik vargu ar jos viena su kita susijusios.
spaudineju mygtukus po pirstais,
kuriu spragsejimas sukuria kazkokio biuro, ar tai ofiso atmosfera.
ir toliau rasau, spragsint mygtukam,
rasau tai kas tvyro, ar tai manyje, ar tai ore.
nes kazkaip isreiksti save reikia,
stai ir isreiskiu,
pastumetas tam tikros
pieno megejos.
si karta vel rasydamas,
ivairias beprasmiskas sapaliones,
ir dairausi aplinkui kad nieks neziuretu ka cia rasau.
o isvis ka cia rasau?
nei proza, nei eiles.
kazkokia nesamone,
kuria pavadinciau
ELEKTRONINIU BEPROCIO DIENORASCIU,
pilna neaiskumo, pesimetimo.
pripildyta gramatiniu klaidu,
nes man tingu rasyt LIETUVISKUS simbolius.
ir isvis kodel rasau lietuviu kalba?
nors moku ne tik ja,
o ir gimtoji visai kitos kilmes.
gal todel kad tai VALSTYBINE,
ir pasak kaikuriu personu svarbesnes uz ja NERA!
nors ir NEgimtoji...
tebunie...
tebunie svarbesne.. buna JIEMS.
o as rasau taip kaip as noriu.
si karta taip, gal kita karta kitaip.
Ir pasireiske mano "patriotiskumas",
tik nelabai aisku !KOKS!.
o stai, ir beprasmiskos sapaliones,
ivairiu, su savim gal net visai nesusijusiu minciu.
kurios gimde viena kita.
Suprasti jas galima tik beprociui,
o jei supratai tai daryk isvadas.
nes tai elektroninis beprocio dienorastis.
ir kaip as ji vadinu SAVES ISRASYMAS/

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą