grįžau namo

va dabar gyvai ir išrašysiu.
atvarai tu namo..po ilgo laiko nebuvimo.
kaip visada tikiesi šilto priėmimo sutikimo... ir sulauki jo
savo mintyse, savyje jo sulauki

o realybej... . . .
ir suvoki kad visi turi savo problemų ir rūpesčių.. kad jie čia gyveno be tavęs ir tu likai jų prisiminimuose..ir užėmi aišku didesnę ar mažasnę dalį jų širdyse.. bet vis gi ne tokios pačios svarbos kaip buvo kai tu būvai arti jų.

sužinai kas kaip elgiasi pastaruoju metu
kaip (ne)pasikeitė
kas pas juos yra, arba buvo
ką tu jiems reiškei, arba reiški
sutinki žmones su kuriais turi senas skolas ir jas išsprendi
sužinai kažką privataus iš gyvenimo žmonių kurių dar net nesutikai (dažnai tai yra skausminga ir įtakoja tavo elgesį jų ir kitų atžvilgiu)
susirūpini, susikremti, numoji į viską ranka
susipažįsti su draugų draugais kurie žavisi tavim ir tu irgi jais daugiau ar mažiau

trumpai tariant viskas yra truputi kitaip nei tikėjais
nors nuspėji žmones.. ir kartais stebina kad jie tau būna atvyresni nei kada nors anksčiau nors ir taip žinojai ką jie jautė.

sąsajos su tau begalo patinkančiais žmonėmis nyksta ir tuo pačiu tarpa artimesni
arba tiesiog nyksta
arba tiesiog bando būt artimesni

ir tai tave blokuoja..negali daryt visko ko panorėjęs savo namuose (jei dar galiu tai vadint savo namais)

įdomu yra tai, kad su žmogum, su kuriuo dar nė žodžiu neapsikeitei atvykęs čia, santykiai ima krypt blogon pusėn.. neatsižvelgiant į kartu kurtus planus per atstumą. ir tai yra keista

bet visgi grįžau namo... ir kaikurie žmonės tavo lūkesčius atitiko. jų nėra daug..nei vieno iš tų asmenų su kuriais kada nors galvočiau ką nors kurt, bet tai yra tie žmonės su kūriais esu jau ką ne ką sukūręs.

žodžiu taip aš grįžau namo..
atsigėriau su mama arbatos (viena iš tų žmonių,  kurie išpildė mano lūkesčius)
ir nuėjau į naktį

dabar guliu savo lovoj..toj lovoj kuri nedeformuoja mano stuburo.
tingiu redaguot šį blogą ir to nedarysiu

tiesiog miegosiu