sunkus darbas būti vyru.

Vyras.
Jis stiprus, visada pasitikintis savimi, emociškai stabilus...turėtų būt.
Bet jis irgi žmogus, kuris vaikystei verkė kai jį kas nuskriausdavo ar kai mama nenupirkdavo kokio nors žaislo.
Jis ir dabar toks pat verkiantis kai negauna to ko nori.
Ir visi vyrai tokie. Be išimties. Tikrai jums sakau..isiskaitykit.
Tikras vyras stengiasi atrodyt svajonių vyru, kokiu jį įsivaizduoja kiti: ištvermingas, žinantis ką daro, protingas.
Jei vyras stengiasi tokiu būt jis tokiu ir patampa.

Bet...
Visada tokio nevaidinsi ir kartais reik pailsėt nuo pastangų būt svajonių vyru.
Tam vyras susiranda moterį.
Tikrą moterį.
Savo moterį.
Kurios akivaizdoje kadaise vaidino svajonių vyrą (nors nebūtinai).
Tokią moterį, kuri jį pažįsta tokį kokiu jis būt nesistengia.
Kurį pažįsta jį kaip nuluptą.
Jis susiranda tokią moterį, pas kurią grįžęs po ilgos vaidinimo dienos jis nusiima kaukę ir pasidaro silpnas.
Kuri jį priima tokiu koks jis yra tik jai ir artimiesiems.
Kuri įduoda jam jėgu toliau būt svajonių vyru, kuri įduoda jam vyriškumo.
Kuri jį daro silpną ir stiprų tuo pačiu metu.
Moterį, kurią jis saugo ir kuri saugo jį.
Tokią, šalia kurios jis visur jaučiasi esąs savo vietoj.

Buti vyru - sunkus darbas. Jį lengvu padaro
Moteris.