Kalėdiška melancholija

Gitaros skambesys.

Vienintėlis dalykas teikiantis šiokį tokį malonumą dabar.
Ką daryčiau jei ne šis skambesys?
Nieko.
Melancholija..
Ką žinau, kas man darosi.
Tuštuma.
Gyvenimas, kaip dežė, tuščia dežė, kurioj, tik va, gitaros skambesys.
Tai - antroji kalėdų diena.

Antrus metus iš eilės kalėdos visiškai nekalėdiškos.
Taip ir norisi šią dieną apibūdinti vulgariu žodžiu, bet susilaikysiu, nes kalėdos.
Apie orą išvis nekalbėsiu.
Žinau, kas galėtų dabar mane iš čia ištraukt, bet deja, gal ir nereik eit giliau į klystkelius, nors ir norisi labai.

O kas jei ne klystkeliai?