Jinai nieko nedarė.
Jinai turėjo raudonas lūpas
ir rankas raudonas.
Lyg uogienę valgius būtų paslapčia.
Lietūs lijo ten, už stiklų.
O kur jos būta begalo minkšta ir jauku labai.
Taip jauku, kad net dūmais žūdytis nesinori.
Naktinės pelėdos tik kai medžioja,
tik tada oras mintis mano atkartoja
ir juda ir virpa jo srovės.
Morzės abėcėle žinutes siunčia anapilin išėjusiems žmogeliams,
sakydamas: "O tai gal ne pas jus ten rojus, o pas mane... Čia žemėj, netoli.
Kur uogienės srovės krūvinos rankom teka."
Klausi ką aš ten radau Joje? Uogienę.
